2017-11-18, šeštadienis, 08:29.     Šiandien Ariogaloje saulė teka 07:56, leidžiasi 16:09, dienos ilgumas 8:13.

Jaunimo reikalų koordinatorė Gintarė Greičiūtė: „Svarbiausia išlikti sąžiningam prieš save“

Jaunimo reikalų koordinatorė Gintarė Greičiūtė: „Svarbiausia išlikti sąžiningam prieš save“

   Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė, Raseinių rajono jaunimo reikalų tarybos sekretorė, Raseinių rajono jaunimo reikalų koordinatorė, viena iš Raseinių rajono savanorių tarnybos kūrėjų ir narė, Europos jaunimo komandos narė... Kas? Tai vis Gintarės Greičiūtės pareigybių pavadinimai. Ką jie reiškia „praktiškai“, kviečiame skaityti šiame interviu su Gintare, kurios mažame kabinetuke Raseinių r. savivaldybėje kurį laiką neieškokite - šiuo metu ji džiaugiasi šeimos pagausėjimo stebuklu.

 

 

   Tradiciškai pradedame „aiškinantis“, kur gimei, augai, mokeisi?

 

 

   Gimiau Raseinių ligoninėje, augau Ariogaloje. Baigiau tuometę Ariogalos vidurinę mokyklą. Vėliau įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, viešojo administravimo ir politikos mokslų specialybę, įgijau politologijos bakalauro diplomą, po to baigiau šiuolaikinės Europos politikos studijas (politologijos magistro laipsnis).

 

 

   Kaip rinkaisi studijas?

 

 

   Atvirai sakant, rinkausi nelabai suvokdama, kur stoju. Rinkausi pagal laikytus brandos egzaminus, žiūrėjau, kas iš tikrųjų patinka, bet tai nebuvo racionalus, apgalvotas sprendimas. Galbūt apie daugelį specialybių nežinojau, tuomet nebuvo tiek daug informacijos ir dauguma aplinkinių stojo, tvirtai nežinodami, kur stoja.

 

   Pirmuosius studijų metus lydėjo šioks toks nusivylimas, pradėjau galvoti apie architektūros ar inžinerinės architektūros studijas, todėl nusprendžiau pasiimti akademinias atostogas. Išvykau į Londoną.

 

 

   Su kokiu tikslu išvykai?

 

 

   Pasvarstyti, pagalvoti, pasisemti patirties. Gyvenimas kitoje socialinėje aplinkoje labai padėjo – grįžau kaip daug laisvesnis žmogus. Netrukus, sugrįžus prie mokslų, vėl atsidūriau rėmuose. Anglijoje lankiau kalbos kursus, kuriuose žmonės bendraudavo labai laisvai, reiškė savo nuomonę, apskritai, žmonių bendravimas daug laisvesnis.

 

 

   Tavo nuomone, žmonių laisvumą mūsų šalyje varžo uždaras lietuvių mentalitetas – įpratimas laikyti emocijas savyje, nedrįsti išsakyti nuomonės ir pan.?

 

 

   Sunku vertinti visus bendrai, nes dabar gyvena labai skirtingos kartos, skirtingi žmonės. Tai gali įtakoti stipri baimė likti nesuprastam ar suprastam netinkamai, būti kažkieno netinkamai pastebėtam, net „nubaustam“.

 

 

   Kodėl nusprendei grįžti, nepasirinkai kurti ateities Londone?

 

 

   Grįžau, nes vienas iš svarbiausių prioritetų buvo įgyti išsilavinimą. Grįžusi supratau, jog man mano studijos patinka, įgijau daug naudingų įgūdžių. Studijuodama įsiliejau ir į jaunimo organizacijų veiklą.

 

 

   Kokia buvo pirmoji visuomeninė organizacija, kurios duris pravėrei?

 

 

   Pirmoji jaunimo organizacija buvo draugija „Ariogalos vienybė“. Tai buvo įdomus naujos organizacijos kūrimosi procesas.

 

 

   Kokia vietą tavo gyvenime užima savanorystė?

 

 

   Šiuo metu – ganėtinai didelę. Tai yra dabartinė mano mokykla.

 

 

   Kas, tavo suvokimu, yra savanorystė ir kas – ne?

 

 

   Savanorystė – bet kokia neatlygintina veikla, teikiama tretiesiems asmenims, bet ne draugui ar pažįstamam. Tai apgalvota, ilgalaikė veikla. Šiuo metu savanorystės sąvoka Lietuvoje labai plačiai naudojama ir tai tapo tarsi masinio populiarumo objektu, labai stipria tendencija, netgi mada. Manau, jog netinka vadinti savanoryste vienkartinių akcijų, kurios dažnai dar būna ir komercinės.

 

 

   Ką atsakytum teigiantiems, jog savanorystė – tuščias reikalas. Kokią prasmę pati suteiki materialiai neatlygintinai veiklai?

 

 

   Didžiausia prasmė savanorystėje yra vidinis pasitenkinimo jausmas. Savanoriaujant sukuriama didelė nauda visuomenei, ugdomas pilietiškumas, tobulėja asmenybė.

 

 

   Ar tai ir yra tavo motyvacija užsiimti savanoryste?

 

 

   Didžiausia motyvacija man yra jausti, jog darau kažką gero ir per tai tobulėju. Tai – moralinis atlygis, ženkliai malonesnis širdžiai, suteikiantis energijos bei didelį postūmį judėti pirmyn.

 

 

   Kalbant apie moralinius dalykus, kokios, tavo nuomone, yra pagrindinės, kertinės vertybės gyvenime?

 

 

   Pagrindinės vertybės man yra tobulėjimas, ištikimybė sau, savo vertybėms, artimui, atjauta. Svarbiausia išlikti sąžiningam prieš save.

 

 

   Dirbi su jaunimu. Tavo matymu, ar yra akivaizdžios, didžiajai jaunimo daliai bendros vertybės ir kas jas įtakoja?

 

 

   Jaunimo sąvoka labai plati – aprėpia žmones nuo 14-os iki 29-ių metų, todėl bendras vertybes surasti sunku. Tobulėjimas yra viena iš daugeliui daugiau mažiau svarbių vertybių. Esu laiminga, kad teko bendrauti su šių metų laidos abiturientais. Tai nuostabi laida – jie aktyvūs visuomeninėje veikloje, moka prisiimti atsakomybę, rūpinasi mokslais, draugais, ateitimi... Žinoma, jaučiamas ryškesnis materialinis aspektas negu ankstesnėse kartose, bet, nori nenori, jis stipriai įtakojamas vien jau žiniasklaidos priemonių.

 

 

   Esi vegetarė. Kas lėmė tokį Tavo apsisprendimą? 

 

 

   Deja, mano atveju, šio pasirinkimo neįtakojo jokie dideli moralininiai aspektai. Tiesiog, niekada nemėgau mėsos, ji man neskani. Nors, žinoma, pagalvoju, kad vien tik žmonių poreikiui yra žudumi gyvūnai, o kiaulės juk yra vienos iš didžiasių oro teršėjų.

 

 

   Kas Tau yra žmogus – autoritetas, pavyzdys?

 

 

   Autoritetų yra nemažai, iš kiekvieno galima ko nors pasimokyti. Manau, jog negalėčiau įvardinti vieno žmogaus kaip mano autoriteto, nes jo tiesiog pilnai nepažįstu.

 

 

   Tavo, kaip Raseinių jaunimo reikalų tarybos sekretorės, nuomone, ar pakanka Raseiniuose žmonių, nuoširdžiai, ne „ant popieriaus“ dirbančių su jaunimu ir jaunimo reikalais?

 

 

   Žinoma, jog nepakanka. Jaunimo reikalų sritis „kertasi“ su daugeliu kitų sričių: švietimo, mokslo, sveikatos, sporto ir t.t. Už jas atsakingi žmonės neturi laiko, kurį galėtų skirti būtent jaunimui. Svarbus ir visuomenės požiūris, susirūpinimas valstybiniu lygmeniu, finansavimo klausimai.

 

 

   Galbūt pats jaunimas būtų pajėgus užsiimti savo pačių užimtumu, jei turėtų tam tinkamą erdvę?

 

 

   Manau, jog ne, nes tai būtų panašu į vietą, kurioje susirenka draugų kompanija ir kažką veikia. Tokioje erdvėje turi būti specialistas – jaunimo darbuotojas, taikantis tam tikras metodikas.

 

 

   Tavo manymu, ar Raseiniuose užtenka erdvių jaunimui?

 

 

   Tikrai neužtenka. Tikriausiai, nė viename Lietuvos mieste neužtenka tokių erdvių.

 

 

   Kas turėtų spręsti šią problemą: privatus sektorius, politikai ar pats jaunimas?

 

 

   Pirmiausia, turi būti aktualu pačiam jaunimui, kad jie norėtų ne tik išsakyti idėjas, bet ir jas įgyvendinti. Žinoma, tai turi rūpėti ir vietos valdžiai.

 

 

   Dirbant jaunimo reikalų koordinatore Tau teko bendrauti su kitų miestų bei šalių jaunimu, jaunimo reikalais besirūpinančiais žmonėmis. Kokie gerieji pavyzdžiai labiausiai įsiminė?

 

 

   Puikus pavyzdys Vilniuje, kur įsteigta nauja pareigybė –  gatvės jaunimo darbuotojas.

 

 

   Kuo užsiima gatvės jaunimo darbuotojas?

 

 

   Jis eina ir bendrauja su jaunimu, pavyzdžiui, prie Vilniaus stoties. Neskuba prisistatyti, jog yra jaunimo darbuotojas ar panašiai, o per neformalųjį bendravimą siekia nukreipti jaunimą į atvirus jaunimo centrus ar kitas įstaigas.

 

 

   Ar sutinki, jog jaunimo politika, kuri „leidžiasi“ iš Jaunimo reikalų departamento ir kitų institucijų, yra ir lieka popierinė, o žmogus, dirbantis su jaunimu, pavyzdžiui, jaunimo reikalų koordinatorius, yra tiesiog užverstas ataskaitų pildymu vietoje realių darbų?

 

 

   Iš tikrųjų taip ir yra, ypač dabar, kuomet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įsteigtas Jaunimo skyrius. Dažnai susidaro įspūdis, jog jie nežino, kas ir kokias funkcijas turi atlikti.

 

 

   Kaip pailsi nuo darbo, nuo jaunimo reikalų, nuo visko, kas kartais užgula mintis ar širdį?

 

 

   Kadangi darbas ir su juo susijusios veiklos dažnai trunka ilgiau negu nuo 8 iki 17 val., tai grįžusi namo kartais tiesiog pasivaikštau su šuniu. Viena iš didžiausių aistrų, ypač vasarą, yra bėgiojimas.

 

 

   Kokių dar turi pomėgių?

 

 

   Atrandu vis naujų pomėgių. Didžiausi tai – bėgiojimas, pasiplaukiojimas ir piešimas, o šiuo metu dar mokausi groti gitara. Nauja aistra – siuvimas, nors anksčiau nemaniau, jog tai galėtų man patikti. Kaip ir daugumai, man patinka tas nuostabus žodis – kelionės... Praėjusiais metais išbandžiau kopimą į uolas su virvėmis. Be galo patiko ir norėčiau, kad tai būtų prieinama dažniau.

 

 

   Vadinasi, esi iš tų žmonių, kuriems reikia adrenalino?

 

 

   Maniau, jog esu labai rami, bet po kiek laiko supratau, jog iššūkiai man reikalingi.

 

 

   Ar savanorystė yra viena iš sferų, kur ieškai iššūkių?

 

 

   Iš tikrųjų, taip.

 

 

   Vienas iš iššūkių – Raseinių rajono savanorių tarnyba? Kaip gimė idėja ir organizacija?

 

 

   VšĮ „Actio Catholica Patria“  (viena pirmųjų jaunimo veiklos organizacijų Lietuvoje, aktyviai veikianti nuo 1991 metų ir teikianti jauniems žmonėms socialines bei kultūrines paslaugas, - red.) organizavo susitikimą savanorystės tema Raseiniuose, į kurį susirinko skirtingo amžiaus ir patirties žmonės. Šnekėjom, šnekėjom, diskutavom, diskutavom ir supratom, jog reikia vienyti jėgas. Iš to gimė idėja populiarinti savanorystės idėją, skleisti žinią.

 

 

   Pusiau juokais, pusiau rimtai – Ariogaloje gyventi galima?

 

 

   Tikrai taip. (Šypsosi)

 

 

   Tavo nuomone, ar informacinis burbulas apie Ariogalos nusikalsti linkusį jaunimą nėra perdėtai išpūstas?

 

 

   Aš, asmeniškai, jaučiuosi ganėtinai saugiai. Tiems, kam su tuo teko susidurti tiesiogiai, tikriausiai, pasakytų priešingai. Manau, ta pati situacija ir Raseiniuose. Faktas, jog nusikalstamumas žiniasklaidoje yra pernelyg eskaluojamas, nes tai susiję su stipriu visuomenės domėjimusi kriminalinėms naujienomis.

 

 

   Kokią matai rajono ateities viziją?

 

 

   Matau Raseinius kaip patrauklią vietą gyventi jaunoms šeimoms, menininkams. Tai rajonas, kuriame veikia smulkusis verslas ir investuojama į aktyvų turizmą - Dubysos teikiamos galimybės išnaudojamos ne tik plaukimui baidarėmis, bet ir kelionėms dviračiais, bėgiojimui, šiaurietiškam ėjimui ir pan.

 

 

   Ko palinkėtum Raseinių krašto jaunimui?

 

 

   Linkiu pagalvoti, visų pirma, pagalvoti, ko jie patys nori, kokia jų svajonių diena ir ką jie patys gali padaryti dėl jos. Didžiausi pokyčiai prasideda nuo savęs. Raseinių jaunimo reikalų tarybai linkiu neprarasti noro dirbti, entuziazmo, gražių, racionalių sprendimų.

 

 

   Baigiant pokalbį, koks Tavo palinkėjimas visam Raseinių kraštui, visiems skaitysiantiems?

 

 

   Kadangi man patinka kritiškumas, linkiu būti kritiškiems tiek sau, tiek ir aplinkiniams, nors pastariesiems - būti šiek tiek atlaidesniems negu sau. (Šypsosi) Galbūt, tuomet situacija ims gerėti.

 

 

   Dėkoju už pokalbį. Sėkmės!

 

 

 

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai


Tinklapis priklauso
UAB „MEDIA 44“
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@elengvai.lt


Daugirdo 8 - 307 LT-60149 Raseiniai


Tinklas


Kaip pranešti naujieną