2017-11-18, šeštadienis, 08:25.     Šiandien Ariogaloje saulė teka 07:56, leidžiasi 16:09, dienos ilgumas 8:13.

Pėsčiųjų žygis „Neatrastas Pajieslio kraštas“

2017-03-12, paskelbė www.mano Raseiniai.lt
 Pėsčiųjų žygis „Neatrastas Pajieslio kraštas“

Jei prieš kelis ar keliolika metų apie mus lietuvius kalbėdavo, kad nemokam įdomiai , nebanaliai švęsti , ypač valstybinių švenčių. Tai paskutiniais metais įvyko daug gerų permainų.Net respublikos prezidentės iniciuota akcija „Išradingai švęskime valstybines šventes“ susilaukė dėmesio, paskatino žmones ieškoti įdomesnių , originalesnių  šventimo būdų.


   Kovo 11-ajai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti , Dubysos regioninio parko direkcija visus norinčius pakvietė į pėsčiųjų žygį „Neatrastas Pajieslio kraštas“.


     Žygio startui pasiruošti, žygeivius svetingai priėmė Pajieslio kaimo bendruomenės namai ir jų pirmininkė. Vieni trispalve atributika pasipuošę atvyko iš namų, kitus padabino Dubysos regioninio parko atstovai. 22 kilometrus pasiryžo įveikti 89 žygeiviai. Šįkart žygio vedliu buvo ne tik  vyr . ekologas Vaidas Greičius , bet ir Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės Ariogalos 13 kuopos Betygalos šaulių būrys, vadovaujamas Betygalos jaunųjų šaulių būrio vadės mokytojos Rasos Adomaitienės. Du būrio vaikinai visą laiką buvo priekyje, garbingai nešdami Lietuvos trispalves vėliavas.

Jaunimo šįkart buvo ir iš Josvainių gimnazijos ateitininkų būrelio. O suaugusiųjų žygeivių geografinis spektras taip pat įvairus: Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Kaišiadorys, Raseiniai, Kėdainiai ir kt.


    Pirmoji trumpa stotelė pačiame Pajieslio miestelyje –Švč. Mergelės Marijos , Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčioje, ir susitikimas su svetingąja bažnyčios prižiūrėtoja Irena Ramanauskiene.


Kadangi kovo 11-osios diena buvo šilta, rami, tai būti viduje visai nesinorėjo. Visiems rūpėjo kuo greičiau išvysti Vosbučių botaninio-zoologinio ir Pajieslio geomorfologinio draustinių  įdomybes, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, užkopti ant Pajieslio krašto piliakalnių, ir kelionė prasidėjo. Jaunieji šauliai nuo pirmųjų žygio minučių palaikė gan didelį tempą, tad ne vieną žygeivį ir prakaitas išpylė stengiantis neatsilikti nuo jaunimo.Įveikdami kilometrą po kilometro išvydome Šušvės, Pečiupės, Šakės, Jieslos, Pilsupio upių, upelių slėnius bei šlaitus. Pirmoji bendra grupės nuotrauka ant Vosbučių(Pilaitės) piliakalnio. Žygeiviai neliko abejingi Vosbučių atodangos grožiui. Tai valstybinės reikšmės gamtos paveldo objektas Šušvės dešiniajame krante.


  Artėjant link Ambraziūnų piliakalnio  ,išgirdome ne vieną pasakojimą ar legendą iš Dubysos regioninio parko vyr.ekologo Vaido Greičiaus lobyno. O pasakojimas apie pipirmėtę , kaip visad sulaukia didelio susidomėjimo.
        Kaip ir atliekant bet kokį fizinį darbą, būtina ir pasistiprinti. Tam pasirinkome neeilinę vietą ,tik 3 kilometrus   nuo geografinio Lietuvos centro nutolusiame Skinderiškio dendrologiniame parke. Mus sutiko pats parko įkūrėjas Antanas Kęstutis Kaltenis. Trumpai prie visų prisėdęs ir paragavęs Vaido ruoštos arbatos, gerb. Kęstutis pakvietė į savo valdas.O tos valdos ne tokios ir menkos, net 123 ha. Kaip vyr. ekologas Vaidas juokavo, kad tokios teritorijos neturi netgi kai kurios valstybės , kaip pvz.Vatikanas.  Skinderiškio dendrologiniame parke auga apie 1000 rūšių įvairiausių augalų. Kovo pradžia, dar toks metas , kai augalų grožis dar menkai matomas, tačiau galima įsivaizduoti , kaip parkas atrodys, sužydėjus šimtams magnolijų žiedų.


Paliekant parką ir svetingąjį jo šeimininką , supranti, kiek daug gali vienas žmogus, kokia galinga jėga slypi žmoguje ,kuris myli savo darbą, kuris visa širdimi atsidavęs savo mėgiamai veiklai.


    Ir paskutinis piliakalnis, į kurį kopėme –Pilsupio piliakalnis, nuo kurio atsivėrė nepaprasto grožio Pilsupių atodanga,kuri 1974 metais paskelbta geologiniu gamtos, o nuo 1985 metų respublikinės reikšmės paminklu.


Taip ir nepajutome kai pralėkė 6 valandos ,keliaujant gražiu Kėdainių rajono kraštu ,kur susikerta Žemaitijos aukštuma su Vidurio Lietuvos žemuma, kur teka Šušvė, kuri tik 5 kilometrais ilgesnė už  Dubysą, kur Laisvės dieną atšvęsti surinko žmonės iš įvairių Lietuvos vietovių.


 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai


Tinklapis priklauso
UAB „MEDIA 44“
mob. (8 691) 44 277
e.p. info@elengvai.lt


Daugirdo 8 - 307 LT-60149 Raseiniai


Tinklas


Kaip pranešti naujieną