2019-08-22, ketvirtadienis, 21:26.     Šiandien Ariogaloje saulė teka 06:07, leidžiasi 20:33, dienos ilgumas 14:26.

Pokalbis su Andriumi Bautroniu. Apie darbus ir nieko nekainuojančią šypseną (2)

Pokalbis su Andriumi Bautroniu. Apie darbus ir nieko nekainuojančią šypseną

    Andrius Bautronis - Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities   2-sios rinktinės Ariogalos 13-sios kuopos vadas, Daugėliškių miško bunkerio atstatymo iniciatorius ir dažnai šypsena besipuošiantis veidas, į kurį šiandien kviečiame pažvelgti atidžiau.

   

 

   Andriau, kur gimėte, augote, mokėtės? Ar esate „grynas“ ariogališkis?

 

   

   Gimiau ir augau Alytaus raj., Vaisodžių kaime, todėl tikrai nesu „grynas“ ariogališkis, o kuo tikriausias dzūkas. Pagrindinį 10-ties klasių išsilavinimą įgijau gimtajame Vaisodžių kaime. Vėliau mokslus tęsiau Alytaus profesinio rengimo centre, ten įgijau vidurinį ir profesinį išsilavinimą. Šiaulių universitete baigiau Istorijos bei dalyko pedagogikos studijas. Šiuo metu Šiaulių universitete studijuoju Tarpkultūrinio ugdymo ir tarpininkavimo magistrantūroje.

 

 

 

   Svajojote tapti mokytoju ar gyvenimas taip sudėliojo, kad pasirinkote šią profesiją?  

 

 

   Mokytojo specialybė mane sužavėjo dar besimokant 8-oje klasėje, kada mokytojų dienos proga mokiniai pavadavo mokytojus. Man teko pavaduoti muzikos mokytoją ir tada supratau, kad mokytojo specialybė turėtų būti mano veikla, kurioje galėčiau atsiskleisti. Ir štai, rugsėjo mėnesį bus jau šešti metai, kai dirbu mokytoju.

 

 

 

   Jūsų nuomone, kas svarbiausia mokytojo darbe?

 

 

   Manau, kad svarbiausi mokytojo darbe yra kantrybė, atsidavimas, supratimas, bendradarbiavimas su  mokiniais ir, žinoma, noras tobulėti.

 

 

 

    Esate Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities 2-sios rinktinės Ariogalos 13-sios kuopos vadas. Kada susidomėjote Lietuvos šaulių sąjungos veikla? Kokios šioje organizacijoje ugdomos asmenybės savybės, Jūsų nuomone, svarbiausios? 

 

 

   Lietuvos šaulių sąjungos veikla mane domino dar būnant mokiniu. Lietuvos šaulių sąjunga - organizacija, kurios pagrindinis tikslas ugdyti patriotiškumą, iškilus pavojui ginti tėvynę tiek ginklu, tiek kitais veiksmais bei idėjomis. Organizacija vis labiau integruojama į Lietuvos kariuomenę. Šiuo metu  rikiuotės šauliai, išklausę tam tikrą kursą, turi teisę eiti tarnybą – saugoti karinius objektus. Didelės galimybės ir jauniesiems 11-18 metų šauliukams. Organizuojamos stovyklos, mokymai, kursai, įvairūs užsiėmimai. Veikia pakopinė programa, kurią sudaro 4 pakopos. Jaunieji šauliai laiko pakopos egzaminą ir, už teisingai atliktas užduotis, gauna pakopos ansiuvą – ženkliuką, kurį turi teisę nešioti prisisiuvę ant uniformos.

 

 

 

   Š.m. liepos 29 - rugpjūčio 4 dienomis Ariogalos Dainų slėnyje vykusioje jaunųjų šaulių ir skautų stovykloje savanoriškai dirbote stovyklos komendantu. Kodėl, Jūsų nuomone, verta užsiimti savanoriška veikla?

 

 

   Pirmiausia, noriu pasidžiaugti, kad Ariogaloje vyko tokio mąsto stovykla, kurioje dalyvavo virš 250 vaikų iš visos Lietuvos. Lietuvos mąstu žinomame Ariogalos Dainų slėnyje įkurta stovykla sklandžiai įgyvendino numatytą programą ir pilnai įvykdė vaikų užimtumo planą visų septynių stovyklos dienų metu. Džiaugiuosi, kad šioje stovykloje teko dirbti ir eiti stovyklos komendanto pareigas. Tai pareigybė, kuri įpareigojo tinkamai įgyvendinti stovyklos programą derinant ją su stovyklos viršininku, rinktinės vadu Minvydu Mikalausku. Be abejo, mano ir daugelio kitų asmenų, karininkų, instruktorių, savanorių, mokytojų ir kitų prisidėjusiųjų, dirbusių stovykloje, veikla buvo savanoriška ir neatlygintina.

 

   Visus mus jungė bendras tikslas – jaunimo užimtumas ir noras jiems suteikti kuo daugiau sportinės, patriotinės bei visuomeninės veiklos. Todėl galiu drąsiai teigti, kad verta užsiimti savanoriška veikla, siekiant įrodyti, kad ne vien materialūs dalykai yra svarbiausi.

 

 

 

   Kartu su jaunaisiais šauliais ir skautais stovyklos metu lankėte Daugėliškių miško partizanų bunkerį, ten atlikote aplinkos tvarkymo darbus. 2010 metais,  minint 1950-siais bunkeryje žuvusių partizanų mirties 60-mečio sukaktį, inicijavote bunkerio atstatymą. Kaip Jums kilo ši mintis? Kas padėjo ją įgyvendinti?  Kokie darbai buvo atlikti? Kokie - dar planuojami atlikti?

 

 

   Bunkerio atstatymo idėja kilo Kavarske lankant partizaną Joną Kadžionį, kuris savo rankomis atstatė bunkerį, kuriame   slapstėsi partizaninio karo metu. Šiame bunkeryje gimė jo sūnus. Pabuvojęs J. Kadžionio draugijoje ėmiau puoselėti mintį apie bunkerio Daugėliškių miške atstatymą. Šią idėją aptarę su Ariogalos gimnazijos direktoriumi A.Stankumi  ir pavaduotoja M. Kvietkuviene, ėmėme planuoti bunkerio atstatymo darbus. Džiaugiamės, kad visi, į kuriuos kreipėmės pagalbos, padėjo įgyvendinti šią gražią ir kilnią misiją. Prie bunkerio atstatymo darbų prisidėjo Ariogalos kaimiškosios seniūnijos seniūnas Juozas Labanauskas, Raseinių urėdijos urėdas Antanas Kilčiauskas, girininkas Vytautas Bulota, verslininkas Sigitas Džiaugys, Raseinių rajono savivaldybės specialistė Gražina Pečkaitienė, UAB „Bilderis“ direktorius Saulius Matelis, tuometinis Ariogalos komunalinių paslaugų direktorius Jonas Norkus ir visas jo kolektyvas.

 

   Prieš atstatant bunkerį, buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kuriems vadovavo archeologai Gediminas Petrauskas ir Vykintas Vaitkevičius. Archeologinių tyrimų metu buvo rasta virš tūkstančio radinių, tarp jų ir nusišovusių partizanų kaukolių fragmentai, kurie 2012 m. buvo palaidoti Ariogalos partizanų kalnelyje. Šiuo metu archeologiškai ištyrinėti du bunkeriai – bunkeris Daugėliškių miške ir bunkeris, esantis Radviliškio raj., Mėnaičiuose, kuriame 1949 m. buvo pasirašyta partizanų deklaracija.

 

   

   Atstatant bunkerį buvo atstatytas pats bunkeris, sutvarkyta bunkerio teritorija, sutvarkytas privažiavimas prie bunkerio ir aikštelė.


   

   Šiuo metu tako į bunkerį pradžioje pastatytas informacinis stendas, nuolat tvarkoma aplinka. Planuojama įrengti pažintinį taką ne vien iki bunkerio, bet prijungti ir šalia jo buvusio archyvo vietą bei sutvarkyti priėjimą prie 1945 m. partizanų žūties vietos. Ketiname pastatyti stiebą, kad šalia bunkerio visada plevėsuotų trispalvė.

 

 

 

   Daug bendraujate su jaunimu. Jūsų nuomone, kokios efektyviausios jaunimo užimtumą skatinančios veiklos? Ką reikia daryti, kad jaunimas nesišlaistytų gatvėmis?

 

 

   Pirmiausia, kalbant apie jaunimo užimtumą, reikėtų, kad jiems būtų organizuojama veikla ar būtų prieinami užimtumą skatinantys objektai: sporto aikštynai, atviros sporto salės, organizuojamos stovyklos ar įvairios dienos veiklos. Manau, su studentų pagalba būtų galima įsukti ištisą veiklų karuselę ir, tokiu būdu, panaudojant studentų potencialą užimti jaunimą bent jau vasaros metu. Tam reikalingas daugelio žmonių nusiteikimas, susitelkimas ir noras padėti jaunimui.

 

 

 

   Baigiant pokalbį, ko palinkėsite Raseinių krašto žmonėms?

 

 

   Raseinių krašto žmonėms linkiu begalinio nuoširdumo ir supratimo tarpusavio darbuose bei veiklose. Bent minutei sustoti ir pagalvoti, ką galima padaryti, kad visiems mums būtų gera, o gerumo darbui visuomet tinka šypsena, kuri tiek daug visiems duoda, o nekainuoja nieko :)

 

 

 

   Dėkoju už pokalbį.

 

 

 

 

 

 

 

Draugaukime „Facebook“ tinkle:

 
 
Contact form

 

BUVES AČINIS 2015-01-09 19:17:32 IP: 84.46.236.214

Pasirodo kad buves partijos Tvarka ir Teisingumas narys ANDRIUS BAUTRONIS dabar konservatorių sąraše į savivaldybę. Tai dabar buvę ačiniai jau pas Raseinių konservus persimes?

 

Melimantas Alginis 2013-08-15 17:08:44 IP: 93.232.1.188

Daugiau tokiu Žmonių ir daugiau tokiu straipsniu



Šios dienos vardadieniai